Navigacija
Naujausi straipsniai
· Prancūzų buldogas
· Siamo katės
· Jorkšyro terjeras
· Vokiečių aviganis
· Kodėl koalos apsika...
Naujausia foto
Bijai? O aš ne! Bee!

Bijai? O aš ne! Bee!

Atsitiktinė foto



Naujausias video
Bebras puola!



Atsitiktinis video
Bebras puola!



Gyvūnų elgesio įdomybės: kaip šimpanzės sprendžia kolektyvines užduotis

Mokslininkai iš Emory (Atlanta) universiteto įrodė, jog šimpanzių bendradarbiavimas yra spontaniškai inicijuojamas ir palaikomas elgesys. Be išankstinio treniravimo ir be apribojimų renkantis partnerius, socialiai sudėtingus ryšius užmegzti gebančios šimpanzės parodė, jog geba spontaniškai bendradarbiauti su keliais pasirinktais partneriais. Tyrimo rezultatai publikuojami mokslo žurnale „PeerJ“.

„Primatų gebėjimas bendradarbiauti nuo seno kelia mokslininkų susidomėjimą, kadangi tokie tyrimai gali padėti geriau suprasti ne tik laukinių gyvūnų elgesį, bet ir žmogaus evoliuciją“, – teigia tyrimo autorė prof. Malini Suchak.

Gebėjimas bendradarbiauti dažniausiai laikomas mažiau nuostabos keliančiu reiškiniu nei altruizmas, tačiau toks požiūris yra tinkamas tik žvelgiant į reiškinį per evoliucijos prizmę. Iš tiesų, bendradarbiavimas susideda iš gausybės potencialiai sudėtingų sprendimų, tame tarpe ir partnerio pasirinkimo. Kai yra galimybė rinktis iš kelių partnerių, sprendimą priimantis individas turi apsvarstyti, su kuriuo partneriu verta bendradarbiauti, kokia buvo seniau turėta patirtis, kiek pastangų verta skirti, ko galima tikėtis ir panašiai.

Prof. M. Suchak vadovaujamame tyrime dalyvavo 11 šimpanzių, auginamų Yerkes tyrimų centre, lauke esančiame erdviame aptvare, kur aplinka – gerokai kompleksiškesnė nei įprastose tyrimų vietose. Be to, kad šimpanzės galėjo laisvai rinktis, su kuriuo grupės nariu nori bendradarbiauti, eksperimentas buvo sumodeliuotas taip, kad buvo galima stebėti dviejų arba trijų gyvūnų bendradarbiavimo procesą. Taip pat tyrėjus domino moteriškos lyties šimpanzių bendradarbiavimo reiškinys, suteikiantis informacijos apie bendradarbiavimo evoliucijos tendencijas.

Eksperimento metu viena arba dvi šimpanzės turėjo vienu metu pašalinti kliūtį ir traukti indą su maistu. Šiems veiksmams atlikti reikėjo bendradarbiauti su kitais grupės nariais. Užduotis buvo sumodeliuota taip, kad šimpanzės galėjo laisvai judėti, panorėjusios išeiti, o sugrįžusios vėl dalyvauti valandos sesijoje.

Tyrimą atlikusių mokslininkų komanda nustatė, jog per 94 valandos trukmės sesijų ciklą šimpanzės užmezga bendradarbiavimu paremtus santykius maždaug 3 565 kartus. Pastebėta, jog primatų bendradarbiavimo sėkmės ir efektyvumo rodikliai bėgant laikui gerėjo, partnerių atstūmimas sumažėjo. Tai leidžia teigti, jog šimpanzės suvokia, kad norint sėkmingai atlikti užduotį reikia išlaikyti gerus santykius su partneriu.
Kuriose srityse šimpanzės gudresnės už žmogų? (Video)

Jau seniai yra žinoma, kad šimpanzės pasižymi geresne trumpąja atmintimi nei žmonės, tačiau neseniai atlikto tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad šie primatai mus lenkia ir kitose srityse.

Kioto universiteto primatų tyrimų instituto mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu išmatavo šimpanzių gebėjimą vystyti sudėtingas užduotis. Paaiškėjo, kad jos už žmones dar ir žymiai geriau strateguoja.

Tyrimo metu buvo naudojamas virtualių slėpynių žaidimas, kurio metu, susidūrus su konkurencine kova, reikia pasirinkti geriausią strategiją. Jį žaidusios šimpanzės turėjo nuspėti kitą žingsnį, kurį atliks priešininkas. Oponentai buvo atsisukę vienas į kitą nugaromis, todėl tarp jų nebuvo jokios komunikacijos. Laimėjusi šimpanzė buvo apdovanota užkandžiais.

Vietiniai gyventojai ir studentai taip pat dalyvavo šiuose bandymuose. Tačiau nugalėję varžovą, kaip paskatą, gaudavo finansines premijas. Jiems taip pat nebuvo leista kalbėtis bei su kitais žaidėjais užmegzti jokio kontakto.

Iš viso tyrime dalyvavo 16 žmonių bei 6 šimpanzės. Kiekvienas dalyvis kovojo su tos paties rūšies varžovu. Jie galėjo rinktis iš dviejų blokų, ir kiekvienas žaidėjas turėjo atspėti, kurį iš jų taip pat pasirinks oponentas. Šis paprastas žaidimas reikalauja tokių pačių įgūdžių, kurių reikia tiek verslo pasaulyje ir laukinėje gamtoje.

„Įdomiausias šio tyrimo dalykas yra tai, kad žaidimų teorija leidžia jums visose situacijose sugalvoti savo strategiją“, – teigia tyrimo bendraautorius Rahul Bhui.

Pavydėtinas apsukrumas: į senelius tinkantis lokys pats vienas apvaisino visas Pirėnų kalnų pateles

Iš penkių Pirėnų kalnuose tarp Prancūzijos ir Ispanijos gyvenančių rudųjų lokių patinų pateles apvaisina vienintelis 26-erių metų sulaukęs Pyrosas. Gamtosaugininkai nerimauja, jog tai mažina populiacijos genetinę įvairovę ir gali pakenkti rūšies išlikimui šiame regione. Pagyvenusiam lokiui gresia kastracija arba atskyrimas nuo likusios populiacijos – tokiu būdu gamtininkai nori suteikti šansą ir kitiems lokiams pratęsti savo giminę, rašo theguardian.com.

Ir tėtis, ir senelis

Vienas itin lytiškai aktyvus rudasis lokys yra visų per pastaruosius dvidešimt metų Pirėnų kalnuose gimusių lokių tėvas, senelis arba prosenelis. Pyrosas yra vienas iš vyriausių iš maždaug 30-ies lokių šiuo metu gyvenančių kalnuose tarp Prancūzijos ir Ispanijos. Kolonijoje yra dar keturi patinai ir visi išskyrus vieną yra Pyroso giminaičiai. Nei vienas iš jų nėra susilaukęs palikuonių.

Pasak Ispanijos pareigūnų, jie buvo priversti rinktis tarp Pyroso kastracijos ir jo atskyrimo nuo kitų lokių po to, kai paaiškėjo, jog viena neseniai gimusi lokių patelė yra ne tik Pyroso dukra, bet ir jo anūkė. „Jeigu jis ir toliau bus toks aktyvus ir dominuos kitus patinus, pastarieji tiesiog neturės jokių galimybių poruotis“, - sakė už gamtosaugą atsakingas Arano slėnio regiono savivaldybės atstovas Jose Enrique Arro.

Ispanijos ir Prancūzijos pareigūnai jau daugiau nei dešimtmetį stengiasi Pirėnų kalnuose iš naujo įveisti ruduosius lokius. Tačiau šiuo metu populiacijos išlikimas pakibo ant plauko: dėl Pyroso aktyvumo vykstantis giminingas poravimasis gali lemti rimtas genetines problemas ir neigiamai paveikti jo būsimų palikuonių sveikatą ir galimybes išgyventi. Dauguma rudųjų lokių yra lytiškai aktyvūs iki 19-os metų. 26-erių Pyrosas kol kas sustoti neplanuoja.

J. E. Arro ragina dėl problemos sprendimo būdų apsispręsti iki naujo patino apgyvendinimo kalnuose. Planuojama, kad šis bus atgabentas kitų metų pavasarį, greičiausiai iš Slovėnijos.

Suvaldys senatvė

Pasak Katalonijos vietinės valdžios atstovo Ignasijo Rodriguezo, šiuo metu yra svarstomos kelios alternatyvos. „Viena iš jų – sugauti Pyrosą ir apgyvendinti jį kur nors kitur, galbūt lokių prieglaudoje“, - sakė pareigūnas. Dėl tokių planų kainos, ir svarbiausia, kaip lokio užmigdymas ir perkėlimas paveiktų jo sveikatą, dar yra diskutuojama. Jeigu Pyrosas vis tik išgyventų perkėlimo operaciją, kyla klausimas, ar po 26-erių gyvenimo laisvėje metų jis sugebėtų prisitaikyti prie naujos aplinkos.

Kita galima alternatyva, pasak I. Rodriguezo, būtų lokį sterilizuoti ir palikti kalnuose. Tačiau specialistai nerimauja, jog net ir po tokios procedūros Pyrosas ir toliau liktų aršus. Tokiu atveju kiti patinai vis tiek negalėtų poruotis su patelėmis, o populiacija visai nustotų augti. Dar viena kelias, nors itin brangus ir sudėtingas, būtų pateles kitų patinų sperma apvaisinti dirbtiniu būdu. Tačiau ir čia gali iškilti problemų: dominuojantys lokiai dažnai nužudo jiems negiminingus jauniklius.

Tiesa, vietos pareigūnai tikisi, kad nereikės imtis nei vienos iš pasiūlytų priemonių ir Pyrosą galiausiai suvaldys senatvė. Lokiams senstant jie netenka dantų – tai ne tik apsunkina jų maitinimąsi, bet ir sumažina patelių potraukį. Daugumai lokių senatviniai požymiai pasireiškia vėlyvoje paauglystėje. Gamtosaugininkai tikisi, jog būtent nenuoramos lokio senatvė išgelbės šią taip ilgai puoselėtą rudųjų lokių populiaciją.
Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruotis.

Pamiršai slaptažodį?
Prašyk naujo!.
Narių apklausa
Kiek turite gyvūnų?

Viena
Viena
50% [3 Balsai]

Du
Du
17% [1 Balsas]

Trys
Trys
17% [1 Balsas]

Keturis
Keturis
0% [0 Balsai]

Penkis
Penkis
0% [0 Balsai]

6-10
6-10
0% [0 Balsai]

Virš 10
Virš 10
0% [0 Balsai]

Dar neturiu
Dar neturiu
17% [1 Balsas]

Balsai: 6
Kad galėtum balsuoti, turi prisijungti.
Pradėta: 18.01.14