Pirmą kartą istorijoje: pasaulis baltosios lokės akimis (Video)
Šių metų balandį JAV geologijos tarnybos biologai keturioms Aliaskos poliarinių lokių patelėms pritvirtino po kamerą ir radijo antkaklį. Toks eksperimentas atliktas pirmą kartą biologinių tyrimų istorijoje. Jis padeda bent akies krašteliu pažvelgti į nykstančių baltųjų meškų pasaulį: kaip jos bendrauja su potencialiais partneriais, migruoja ar sprendžia užšalusio maisto problemas.
Žemiau pateiktas vaizdo įrašas nufilmuotas Boforto jūroje. Jame užfiksuota viena iš poliarinių lokių patelių, kuri susitinka su patinėliu, plaukioja po ledu ir bando suvalgyti užšalusį ruonį.
Kaip teigia kūrėjai, moteriškos lyties meškos čia pasirinktos ne atsitiktinai. Priešingai nei vyriškos lyties lokių, jų kaklas yra plonesnis už galvą, todėl sunkiau pamesti kamerą.
Visa filmuota medžiaga bus naudojama siekiant suprasti poliarinių lokių elgseną kitų gyvūnų apsuptyje, jų migracijos kelius bei kitus gyvenimo ypatumus.
Manoma, kad šių grobuonių populiacijai gresia nemenkas pavojus, kadangi dėl tirpstančio jūros ledo, mažėja plotai, kuriuose jie gyvena, augina jauniklius bei medžioja. Svarbu suprasti, ar baltosios meškos sugeba prie to prisitaikyti ir su kokiomis problemomis ateityje jos gali susidurti. Visa tai išsiaiškinus, mokslininkams bus lengviau ieškoti būdų, kaip šiems nuostabiems gyvūnams padėti.
Sunku būti meška, ieškančia maisto žmonių šiukšliadėžėse, todėl kiekviena jų nusipelno poilsio, rašo „The Independent“. Floridos valstijoje, JAV, viena meška būtent taip ir padarė – prigulė į hamaką, rastą privataus namo kieme.
„Ji įsiropštė ten kaip kokia turistė, tačiau vėliau kažkas mešką pabaidė ir ji pabėgo“, – apie netikėtą įvykį pasakojo hamako savininkas Vincentas Jamesas.
Vyras žurnalistams teigė, kad maždaug po pusvalandžio žvilgterėjęs į hamaką, jame vėl išvydo laukinę prašalaitę.
Fotografas Rafaelis Torresas, kuris užfiksavo neįprastą vaizdą, sakė, kad meška hamake ilsėjosi apie 20 minučių.
Tyrimas: kačių šeimininkai šunų šeimininkus lenkia intelektu, bet nusileidžia aktyvumu
Ką rinktis augintiniu – šunį ar katę? Ir šunų, ir kačių mylėtojai turi savų argumentų ir dėl absoliučios tiesos ginčijasi jau seniai. Tačiau amerikiečių psichologų atlikto tyrimo rezultatai į šio disputo ugnį šliūkštelėjo aliejaus: pasirodo, auginantieji kates auginančiuosius šunis lenkia intelektu – nepriklausomai nuo augintinio išmintingumo, – tačiau nusileidžia aktyvumu, ekstraversija, rašo "LiveScience.com".
Kerolo universiteto (Viskonsinas, JAV) mokslininkai atliko tyrimą ir priėjo išvadą, kad kates ir šunis laiko skirtingo tipo asmenybės: kačių mylėtojai yra jautresni ir nuoširdesni už šunų mylėtojus, kurių dominuojantis bruožas – energingumas ir polinkis judėti. Be to, kaip rodo tyrimo rezultatai, kačių augintojai surinko aukštesnius intelekto testo balus nei auginantieji šunis. Beje, pastarieji yra labiau linkę laikytis taisyklių.
Kasmetinėje Psichologijos mokslo asociacijos konferencijoje Čikagoje (JAV) tyrimo autorė, profesorė Denise Guastello kalbėjo, kad kačių šeimininkai yra linkę į intraversiją, jautrumą ir atvirumą, nuoširdumą. Tiesa, jie toli gražu ne užkietėję konformistai (prisitaikyti linkę asmenys) ir sėkmingiau laužo taisykles.
"Panašu, kad šunų šeimininkai yra aktyvesni: jie nori dalyvauti, apžiūrėti, judėti, kalbinti kitus. Puiki proga visam tam – šuns vedžiojimas, - samprotauja D. Guastello. – O štai jei esi intravertas ir jautresnis žmogus, galbūt mieliau lieki namie paskaityti knygą – katėms vedžiojimas po lauką tikrai nėra būtinas."
Apklausoje dalyvavo 600 studentų. Jų atsakymai į anketos klausimus atskleidė charakterio bruožus. Respondentų teirautasi, ką jie augina – katę ar šunį.
Apie 60 proc. tiriamųjų tapatinosi su "šuns šeimininko" tipu, o tai yra beveik 6 kartus daugiau nei respondentų, kurie save įvardijo labiau kaip "katės šeimininko" tipo atstovą (11 proc.). Beveik trečdalis dalyvavusiųjų apklausoje (29 proc.) pripažino, kad vienodai nemyli/myli ir šunis, ir kates.
Anot tyrimo autorės, augintinį žmonės renkasi pagal savo charakterį ir asmenybės bruožus. Nieko stebėtino, kad energingesnius žmones labiau traukia energingi augintiniai (pvz., šunys). Tyrimo rezultatai nubrėžia gaires efektyvesnėms naminių gyvūnų terapijos formoms.
Vis dėlto nederėtų pamiršti, kad apklausoje dalyvavo tik jauno amžiaus respondentai, tad kokie būtų rezultatai kitose amžiaus grupėse, nėra žinoma. Tiesa, ankstesnių – platesnės ir reprezentatyvesnės imties – tyrimų rezultatai (pvz., 2010 m. alikto tyrimo, kuriame dalyvavo 4,5 tūkst. respondentų) byloja, kad šunų šeimininkai iš tiesų yra labiau ekstravertai ir konformistai nei kačių šeimininkai.
