Filipiniečių pramogos: 6 metrų ilgio pitonų atliekamas masažas (Video)
Cebu miesto zoologijos sodas Filipinuose turistams pradėjo organizuoti vieną keisčiausių pramogų. Tai - 6 metrų ilgio didžiulių Birmos pitonų (dar kitaip vadinamų - tigrinių pitonų) masažas. Klientas yra paguldomas, ant jo dedamos kelios gyvatės. Pitonai raitosi ir tokiu būdu masažuoja zoologijos sodo lankytoją.
Zoologijos sodo darbuotojai tikina, jog šaltakraujai augintiniai prieš „darbo dieną“ gausiai prišeriami, todėl žmogus, kaip potencialus kąsnelis, jų nedomina.
Dalis skaitytojų, įsivėlę į komentarų mūšį po naujiena iš Filipinų tikino, jog tigriniai pitonai - itin paklusnos ir žmogui nepavojingos gyvatės. Žmonės jų visai nedomina, visų pirma, dėl išsišokusių pečių ir stambių kaulų - mus praryti pitonams būtų labai sudėtinga. Taip pat pitonus vilioja maisto - smulkių paukščių ir žinduolių - kvapai. Žmogaus kvapas šiai gyvatei visai nekelia apetito.
Tačiau žiemą kaip pasklido naujiena, kad pirmą kartą istorijoje Afrikos pitonas užfiksuotas ryjantis antilopę gnu – didžiausią įmanomą auką. Vargu, ar žmogus yra stambesnio sudėjimo už šį kanopinį žinduolį.
„Pirmą kartą gyvenime mačiau kažką panašaus, nors Pietų Afrikos rezervatuose dirbu jau 15-a metų, esu aplankęs kelias Afrikos šalis, - tuomet pasakojo 35-erių metų prižiūrėtojas. - Tai neįtikėtinai retas reginys. Netgi manau, kad pirmą kartą istorijoje yra nufotografuota ir užfiksuota, kad Pietų Afrikos pitonas pagauna ir praryja tokią didelę auką, kaip antilopė gnu.“
Herpetologai, su kuriais vyras vėliau konsultavosi taip pat buvo priblokšti šių nuotraukų.
„Įprastas pitono elgesys yra gaudyti įvairius žinduolius, tačiau tai - daug smulkesnės aukos, tokios kaip paukščiai, triušiai, žiurkės, įvairūs graužikai, antilopės impalos, mėlynieji dukeriai (antilopių rūšis, - red. past.), voverės. Faktas, kad pitonai gali pagauti tokio dydžio žvėrį – neįtikėtinas, - vis dar negalėjo atsistebėti Rudis Hulshofas. - Pitonui reikėjo maksimaliai ištempti savo burną, kad galėtų praryti tokią auką. Jau 15-a metų fotografuoju laukinę gamtą įvairiuose rezervatuose, dirbu šioje srityje – nieko panašaus nesu matęs.“
Neįgalus ožiukas žengė pirmuosius žingsnius (Video)
Ožiukas Frostie į pasaulį atėjo su įgimta negalia – jo dvi galinės kojos suluošintos. Tačiau tai ne pasaulio pabaiga! Sumanių šeimininkų dėka gyvūnas gali savarankiškai vaikščioti ir džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu.
Gimus Frostie buvo pastebėta, kad jis serga. Fermos prižiūrėtojas Edgaras Missionas visomis išgalėmis bandė padėti mažyliui. Jis gydė jį antibiotikais ir nuskausminamaisiais. Vis dėlto ožiuko kojos liko paraližiuotos.
Jo vaikščiojimo problema ilgą laiką buvo neišspręsta, kol pagaliau sugalvota sukonstruoti mažą kėdę su ratukais bei jį prilaikančiomis petnešomis, kurie padėtų ožiukui judėti. Panašu, kad jam sekasi vis geriau.
Australijos gyvūnų fermos, kurioje gimė neįgalus gyvūnas, tikslas – padėti sužeistiems ir pamestiems gyvūnams, taip pat ieškoti naujų namų ir šeimininkų. Frosties užkariauja visų jį pamačiusiųjų simpatijas, tad, veikiausiai, naujų šeimininkų paieškos nebeužtruks.
Vienas šalia kito stovi trys skirtingų veislių šunys – čichuahua, rotveileris ir pudelis. Kurios veislės šuo bus agresyviausias?
Mokslininkai sako, kad šuns agresijai daugiau įtakos turės ne šuns veislė, o šalia jo stovintis šeimininkas, rašo phys.org.
Šuns veislė yra tik vienas iš daugelio veiksnių, nulemiantis šuns agresiją, rašoma „Applied Animal Behaviour Science“ tyrime. Apie keturkojo agresiją daug pasakyti gali ir žmogaus amžius, kiek šuo buvo treniruotas, iš kur gautas ir šuns lytis.
Tyrime skelbiama, kad vienose situacijose esantys agresyvūs šunys gali būti visiškai neagresyvūs kitose. Pavydžiui, tam tikroje situacijoje suirzęs lojantis šuo gatvėje gali visiškai ramiai reaguoti būdamas savo namų kieme.
„Agresija yra neįtikėtinai sudėtingas reiškinys. Ji priklauso tiek nuo situacijos, tiek nuo šuns ir šeimininko santykių“, – sako gyvūnų priežiūros organizacijos konsultantas Stephenas Zawistowskis.
Tam, kad būtų atlikta apklausa ir tyrimas apie šunų agresiją, Rachel Casey iš Bristolio Veterinarinių mokslų mokyklos šunų savininkams išsiuntė apie 15 tūkst. klausimynų, iš kurių grąžinti buvo 4 tūkstančiai.
Tyrime nustatyta, kad šunys labiau linksta į agresiją, kai sutinka nepažįstamus būdami prie savo namų durų, o ne vaikščiodami nežinomose vietose.
