Švelnumo akimirka: kaip murkia kasomas leopardas? (Video)
Naminės katės dažnai iš malonumo murkia, esame visi tą girdėję. Tuo tarpu didžiosios katės – liūtai, tigrai, leopardai – sakoma, tik riaumoja. Tačiau vaizdo įraše užfiksuoto leopardo murkimas, rodos, niekuo nesiskiria nuo kačiuko – gal tik yra gerokai garsesnis ir labiau primena burzgimą.
Vaizdo įraše leopardas per narvo grotas yra kasomas prižiūrėtojų. Didžiulis gyvūnas elgiasi panašiai kaip naminės katės: leteną vis uždeda ant tos vietos, kur norėtų būti pakasytas, iš malonumo garsiai murkia ir burzgia.
Šis gyvūnas yra pripratęs prie žmonių, todėl juos prisileidžia arti. Laisvėje gyvenančias šias didžiąsias kates taip murkiančias užfiksuoti būtų gerokai sunkiau, o gal net ir neįmanoma.
Leopardai Afrikoje yra daugiausiai savanų gyventojai, bet ypač mėgsta medžių prieglobstį: jie dažnai net ir savo grobį (kartais ne ką mažesni už juos pačius) užsivelka į medžius. Taip jie elgiasi norėdami apsaugoti sumedžiotą laimikį nuo hienų ir kitų plėšrūnų.
Leopardai medžioja naktimis, paprastai antilopes, elnius ir šernus. Žmonėms įsikuriant leopardų teritorijose, šie plėšrūnai gali užpulti šunis, kartais pasitaiko ir žmonių aukų, ypač Indijoje.
Šios didžiosios katės gyvena į pietus nuo Sacharos ir šiaurės rytų Afrikoje, vidurio Azijoje, Indijoje ir Kinijoje. Skirtingose vietovėse yra paplitę skirtingi leopardų porūšiai. Mokslininkai mano, jog leopardai yra labiausiai paplitęs pasaulyje iš visų didžiųjų kačių. Jų populiacijos yra išties nemažos, ypač lyginant, pavyzdžiui, su tigrais, kurių laisvėje gyvena vos 3 tūkst. Kita vertus, kai kuriems leopardų porūšiams, pavyzdžiui, amūriniams leopardams gresia išnykimas – laisvėje gyvena ne daugiau 30 šių gyvūnų. Dauguma ne Afrikoje gyvenančių leopardų populiacijų yra nykstančios.
Leopardų išlikimui didžiausią pavojų kelia buveinių praradimas, ypač atogrąžų miškų nykimas, taip pat dėl grobio jie turi varžytis su žmonėmis, medžiojančiais miškuose. Žmonėms įsikūrus leopardų teritorijose, pastarieji gyvūnai dažnai būna nuodijami – taip žmonės saugosi nuo jų pavojingos kaimynystės. Nuo brakonierių leopardai kenčia mažiau nei kai kurie kiti didieji gyvūnai, tačiau dar vis dažnai yra medžiojami dėl kailio ar iltinių dantų.
Afrikoje dirbanti mokslininkų komanda pastebėjo, kad aplink gyvenančios beždžionės juos naudoja kaip apsaugą nuo plėšrūnų.
Įprastai beždžionės gyvena medžiuose – ten jas sunkiau pasiekti jų tykantiems plėšrūnams. Tačiau miestelyje, kuriame dabar darbuojasi Durhamo universiteto tyrėjai, beždžionės drąsiai vaikštinėja ant žemės.
Pasirodo, žmogus gali pakeisti ryšius tarp grobuonių ir jų aukų, tapdamas skydu pastariesiems. Prie žmogaus pripratę laukiniai gyvūnai, kurių tyko plėšrūnai, gali pradėti elgtis kur kas laisviau. Kaip iflscience.com teigė mokslininkė Katarzyna Nowak, būtent kaimelyje, kuriame dirba ji ir jos kolegos, dvi markatų genčiai priklausančios beždžionių grupės ėmė elgtis neįprastai laisvai.
Markatos gyvena medžiuose, taip bandydamos išvengti grobuonių – didžiųjų kačių. Tiesa, kai aplink jų gyvenamus medžius įsikuria žmonės, jų elgesys pasikeičia: beždžionės gana dažnai būna ant žemės. Mokslininkai miške padarė kelis markatų maisto „punktus“: vieni buvo palikti ant miško paklotes, kiti pakelti kiek aukščiau.
„Žinoma, beždžionės mažiausiai suvalgė maisto, palikto ant miško paklotės. Toks elgesys yra normalus, nes ant žemės jų tyko plėšrūnai“, – pasakojo K. Nowak.
Markatų elgesys visiškai pasikeitė, kai aplinkui būdavo žmonių. Jos drąsiai puotavo ir ant nusileidusios ant žemės: „Kai gyvūnai jaučiasi saugūs, jie maisto suėda kur kas daugiau. Tiesa, mes tikrai nesitikėjome, kad žmogaus buvimas gali taip stipriai veikti beždžionių elgesį“, – pridūrė K. Nowak. Tyrimas publikuotas žurnale „Behaviorial Ecology“.
Tokio susitikimo su banginiais baidarininkai nesitikėjo (Video)
Du baidarininkai prieš keletą dienų plaukioję netoli Puerto Madrino krantų Argentinoje nufilmavo savo nepaprastą susitikimą su pietiniais glotniaisiais banginiais. Vienas iš banginių paplaukė tiesiai po poros baidare ir net dukart ją iškėlė į paviršių.
Vaizdo įraše matosi, kaip netoliese baidarės su dviem keleiviais išnyra pora banginių. Baidarininkai nustoja irkluoti, nenorėdami per daug priartėti prie gyvūnų. Tačiau tuomet vienas iš banginių pradeda plaukti link jų, paneria tiesiai po baidare ir keletui sekundžių iškelia ją iš vandens. Netrukus milžiniškas gyvūnas lyg niekur nieko vėl paneria po vandeniu ir palieka susijaudinusius baidarininkus vėl plūduriuoti ant vandens.
„Nepaprasta popietė, daug saulės, irklavimo ir banginių, - taip savo YouTube paskyroje rašo vaizdo įrašą įkėlusi gisela6652. – Mums bestebint banginius, vienas iš jų apsisuko, atplaukė prie mūsų ir valtį iškėlė iš vandens du kartus!!”
Netikėto susitikimo vaizdo įrašą nuo praėjusio sekmadienio, kada buvo įkeltas, jau peržiūrėjo daugiau nei 700 tūkst. žmonių.
Toks žmonių ir pietinių glotniųjų banginių (lot. Eubalaena australis) susitikimas yra itin retas reiškinys. Argentinoje šie banginiai yra saugomi. Pasirodžius šiam vaizdo įrašui vietos aplinkos apsaugos pareigūnai priminė baidarininkams ir kitiems vandens pramogų mėgėjams, jog artintis prie banginių ar jiems kažkaip trukdyti griežtai draudžia šalies įstatymai. Tiesa, sprendžiant iš vaizdo įrašą nufilmavusios poros reakcijos, jie taip arti patekti prie banginių greičiausiai nesitikėjo.
