Kilmės šalis: Iranas (Persija) Veislė pripažinta: ACF, WCF, GCCF, FIFE, TICA, CFA, ACFA Kailis: Ilgaplaukė Kailio spalva: bet kokia Svoris: iki 7 kg Gyvenimo trukmė: 13-15 metų
Persų katės išvaizda:
Uodega: trumpa, stora, padengta tankiu kailiu.
Liemuo: kresnas, stambus, su plačia krūtine.
Kaklas: trumpas, platus, storas.
Ausys: nedidelės, toli viena nuo kitos, žemai išsidėsčiuosios, supvalintais galais, tankiai apaugusiais plaukais.
Snukis: platus, masyvus, su maža pasmakre ir apvaliais skruostais.
Letenos: stambios, apvalios, su plaukais tarp pirštu.
Kailis: tankus, ilgas, minkštas.
Akys: didelės, apvalios, toli viena nuo kitos.
Kojos: trumpos, storos.
Persų katės istorija:
Ilgaplaukės persų katės žinomos jau apie 500 metų, tačiau jų kilmė taip ir nėra visiškai ištirta.
Žinoma, kad į Europą persų katės pateko XVI amžiuje. Italijos keliautojas Pietro Della Valle atvežė jas iš provincijos, Harassan, kuri yra Persijoje. Be to, egzistuoja versija, kad persų kačių protėviai kilę iš Rusijos. Įdomus faktas, jog persų katės ilgą laiką buvo vadinamos labai skirtingai: azijietiška, rusiška, kiniška, indiška katė. Iš pradžių šios katės buvo tik trijų spalvų - žydros, baltos ir juodos. Greičiausiai, būtent juodos, šios veislės katės, yra seniausi šios šlovingos veislės atstovai. Šiuo metu juodos persų katės randamos labai retai. Veisėjams sunku išgauti gryną juodą spalvą, be jokių kitų spalvų atspalvių.
Greičiausiai, ilgas ir dekoratyvinis kailis susiformavo atsitiktinės mutacijos metu arba tapo selekcijos pasekme ir yra susijęs su dideliu šios katės išskirtinumu, palyginus su kitomis veislėmis.
Bene visų šiuolaikinių persų protėviai yra katinai ir katės, kuriuos veisė XIX amžiuje, Anglijoje.
Būtent ten, nuo to laiko, kai du žydrus persus sau įsigijo karaliene Viktorija, įvyko tikrasis “persų bumas”. Persų katės greitai tapo labai madingos. Pradėjo atsirasti vis daugiau naujų atspalvių. Šiuo metu egzistuoja virš 400 skirtingų šių kačių atspalvių.
XX amžiuje, dėka amerikiečių selekcininkų, įvyko savotiška revoliucija persų kačių veisime. Kačių spalva ir išvaizda buvo pasiekusi tiesiog ekstremalius parametrus. Nuo to laiko egzistuoja du persų kačių tipai: klasikinis (senas) ir ekstremalus (amerikietiškas).
Dėka savo prabangios išvaizdos ir ramaus charakterio, persų katės šiuo metu yra pačios įžymiausios ir populiariausios katės pasaulyje.
Charakteris:
Persų kačių mylėtojus pritraukia šių kačių išvaizda, bet būtent šios veislės atstovų charakteris pritraukia daugiausiai kačių mylėtojų dėmesio.
Šių kačių augintojai pabrėžia, kad auginti persus yra išties malonu. Persai - tai puikus švelnios ištikimybės ir išlepintos didybės derinys. Paprastai persų katės labai mėgsta leisti laiką su savo šeimininku, žaisti ir linksmintis. Persai turi švelnų ir malonų balsą, kurį panaudoja gana retai.
Šioms katėms labai reikalinga meilė, bet jos niekada nereikalaus jos taip, kaip tai daro kai kurios kitos kačių veislės. Šios veislės atstovai gali rodyti itin stiprų atsidavimą savo mylimam žmogui, bet taip pat, gali būti ir labai arogantiški, tarsi bandydami pabrėžti savo karališką didybę.
Persų katės visiškai pasitiki ir būna ištikimos tik tiems žmonėms, kurie atiduoda jiems tiek pat meilės ir dėmesio kiek ir jos pačios.
Persų katės sveikata, ligos:
Paprastai persų katės yra sveikos, bet gali paveldėti kai kurias ligas.
Selekcininkams veisiant kates ir norint išgauti geriausią rezultatą, kartais nutinka atvirkščiai ir katės įgauna negerų savybių.
Dažniausiai iš paveldimų ligų persų katės gali turėti policistinių inkstų ligą, kuri gali sukelti inkstų nepakankamumą.
Taip pat, gali būti paveldimas aklumas, kuris vadinamas progresuojančia tinklainės atrofija. Simptomai tampa matomi maždaug 4-8 savaičių amžiuje, ši liga labai greitai progresuoja ir sulaukęs 15-kos savaičių gyvūnas tampa visiškai aklas.
Be to, pas persų kates pastebimas per didelis akių ašarojimas ir kvėpavimo problemos, dėl plokščio snukio.
Persų katės yra linkusios turėti dantų apnašas, dantų akmenis ir gingivita. Gingivitas gali sukelti stomotologinių susirgimų, tokių kaip periodontitas (uždegimas, kuris turi įtakos audiniams supantiems ir palaikantiems dantis), dėl šios priežasties katė gali netekti dantų ir kaulų audinio.
Galų gale, labai pavojinga persų gyvybei širdies liga yra hipertrofinė kardiomiopatija. Ši liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, bet dažniau ji pasitaiko vyresniojo amžiaus katėms, kurios greičiausiai jau perdavė šia ligą savo vaikams. Tai labai rimta liga, nes pirmaisiais ligos simptomais dažnai tampa staigi mirtis gana jauname amžiuje. Hipertrofinė kardiomiopatija yra labiausiai paplitusi kačių širdies liga.
Persų katės priežiūra:
Persų katės turi ypatingų poreikių kailio priežiūros atžvilgiu. Persų kailio priežiūra reikalauja nemažai laiko ir pastangų, kad visi ilgi plaukučiai atrodytų gražūs ir prižiūrėti. Jeigu kurį laiką neprižiūrėsite persų katės kailio, jis susivels, jūsų gyvūnas praras visą savo kailio blizgesį ir žavesį.
10-15 minučių per dieną ir dar valandą per savaitę reikėtų skirti kailio priežiūrai, o maudyti juos maždaug kartą per dvi savaites. Jeigu prie akių lieka ašarų takeliai, reikėtų kartą per dieną pratrinti snukutį.
Jeigu jūs nesiruošiate vestis savo augintinio į parodas, higienos sumetimais rekomenduojama apkirpti galinių kojų plaukus ir aplink išeinamąją angą.
Pastabos:
Dėl didelio persų kačių populiarumo, nėra sunku rasti šių kačių veisėjų, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į veislyną arba veisėją, kad išsirinkti geriausią kačiuką. Venkite tų, kurie aukos kokybę dėl greito pelno, nesirūpina savo kačių gerove ir sveikata. Perkant kačiuką susitikite su keliais veisėjais, pasišnekėkite - tai geriausias būdas susirasti savo idealųjį persą. Pasiskaitykite apie veislę prieš pirkdami kačiuką, pasikalbėkite su specialistais prieš priimdami rimtą sprendimą.
