Krymo zoologijos sode pasaulį išvydo zebro ir asilo hibridas (Video)
Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje veikiančio zoologijos sodo darbuotojus labai nustebino zebro patelės atsivestas jauniklis – vietoje juodai baltų dryžių, jo kailiukas buvo rusvos spalvos.
Pasirodo naujojo įstaigos gyventojo tėvas yra tame pačiame aptvare buvęs asilas. Krymo pietuose esančio Taigano zoologijos sodo prižiūrėtojai jauniklį praminė Telegrafu.
„To kumeliuko galva ir kūnas – asilams būdingos rusvos spalvos, tačiau kojos išmargintos zebrų dryžiais. Praeitą savaitę atsivestas hibridinis Telegrafas yra labai populiarus tarp lankytojų, kurie stebi neįprastą jauniklį, bėgiojantį aplink savo motiną“, – komentavo įstaigos direktorius Olegas Zubkovas.
Anksčiau yra buvę atvejų, kai kitų rūšių arklinių šeimos patelės atsivesdavo kumeliukų nuo zebrų eržilų, tačiau daug rečiau tokių hibridų motinomis tampa zebrų patelės. Vis dėlto zoologijos sodai vengia veisti skirtingų rūšių gyvūnų hibridus.
„Tokių dalykų nenutinka civilizuotuose zoologijos soduose, tačiau gali pasitaikyti privačiuose zoologijos soduose arba ūkiuose, – sakė Maskvos zoologijos sodo atstovė Ana Kačiurovskaja, – Tokio pobūdžio reklama nėra pateisinama arba moksliškai pagrįsta... Zoologijos sodai skirti laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimui – tai vienas iš svarbiausių jų uždavinių“, – pridūrė ji.
Pasak O. Zubkovo, Telegrafo motina, kuri ilgą laiką neturėjo partnerio, jautėsi vieniša ir prislėgta savo aptvare privačiame zoologijos sode, įkurtame prieš dvejus metus už maždaug 30 kilometrų nuo Krymo regiono sostinės Simferopolio.
„Taigi, patarus zoologams, perkėlėme ją pas kelis kitus kanopinius gyvūnus, ir jai iš tiesų patiko tas asilas. Jų tarpusavio susižavėjimo rezultatas – Telegrafas“, – direktorius rašė elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP.
Telegrafo vardas susijęs su vietos laikraščio, kuris šiemet mini savo įkūrimo penktąsias metines, pavadinimu.
Lapė savo vaikų globą patiki sodybos prie Šiaulių šeimininkams
Įsivaizduokite, įvažiuojate į prie miško prigludusį vienkiemį ir jus pasitinka ne šunys, ne vištos ar katės, o po kiemą maklinėjantis lapiukas. Jis susidomėjęs stebi atvykėlį, prieina arčiau, pauosto orą, amteli ir nepatenkintas nukiūtina į krūmynus.
Jau kelinti metai senė lapė paaugusius jauniklius atsiveda į vieną sodybą Šiaulių rajone. Žino gyvūnas, kad čia geri žmonės gyvena ir kad jos atžaloms čia saugu bus. Man pasakojo, jog lapiukai taip išdrąsėjo, kad vagia batus, įlenda net į namą, ištampo daiktus. Šeimininkai visai nepyksta dėl rudųjų išdaigų ir net kokį mėsos gabaliuką jiems pameta.
Mama lapė laikosi visada atokiau, o keturi išdykėliai šniukštinėja po visą sodybos teritoriją. Pamatę žmogų, įlenda į krūmus, bet tuoj pat vėl iškiša snukutį ir smalsiai stebi. Jei pavojaus nėra, tuoj vėl užsiima savo reikalais: gaudynėmis, ristynėmis, mamos terorizavimu.
Kai pamatė mane, labai juokingai aplojo lyg sarginiai šuniukai, bet tuoj jiems atsirado daugiau reikalų, mat atskrido gandras ir reikėjo būtinai pasižiūrėti, kas tai per padaras. Lapė mama, pabuvusi su mažyliais, nukiūtino į pievas medžioti, o lapiukai toliau mane linksmino.
Prasėdėjau ten kelias valandas. Kartais net nefotografuodamas, o žiūrėdamas į tuos linksmuolius. Labai noriu padėkoti Violetai, kad supažindino su šios sodybos šeimininku ir pačiam šeimininkui Rimui, už galimybę pabūti su lapėmis ir už tai, kad gražiai su jomis sugyvena.
Aštuonkojo patelė nieko nevalgė ir perėjo 53 mėnesius
Ketverius metus ir penkis mėnesius aštuonkojo patelė buvo prilipusi prie uolos ir saugojo savo padėtus kiaušinėlius. Per šį laiką, kaip mano mokslininkai, ji nieko nesuvalgė ir, baigusi savo misiją, mirė. Ketveri metai ir penki mėnesiai – dvigubai ilgesnis kiaušinėlių perėjimų laikas, nei iki šiol buvo žinomas gyvūnų karalystėje, praneša BBC.
Atradimas, išspausdintas žurnale „PLOS One“, buvo padarytas Ramiajame vandenyne 1,4 kilometro gylyje. Tyrimui vadovavo dr. Bruce'as Robisonas iš Monterėjaus įlankos akvariumų tyrimo instituto.
Jo mokslininkų komanda aptiko aštuonkojo patelę dar iki tol, kol ši priklijavo savo kiaušinėlius ant uolos paviršiaus. Kai mokslininkai pamatė patelę, ji palaipsniui judėjo iki perėjimo vietos.
Po mėnesio aštuonkojo patelė ir vėl buvo čia – ją tyrėjai atpažino pagal randus.
„Pirmą kartą, kai sugrįžome ir supratome, kad ji padėjo kiaušinėlius, buvo jaudinanti žinia, – kalbėjo B. Robisonas. – Mes žinojome, kad užfiksavome pirmą perėjimo stadiją. Iki šiol dar niekam nebuvo pasisekę pastebėti aštuonkojo patelės iki jos perėjimo periodo.“
Tai įvyko 2007 – ųjų gegužę. Per kitus ketverius su puse metų mokslininkai šią vietą aplankė dar 18 kartų. Tai jiems leido padaryti milijonus dolerių kainuojantis nuotolinio valdymo povandeninis laivas, kuris po vandeniu plaukiojo su kameromis, robotinėmis rankomis ir lazerių šviesomis.
„Kiekvieną kartą, kai ten nuvykdavome, tai mums buvo tarsi staigmena, nes mes patelę rasdavome ir vėl, ir vėl, ir vėl. Ji išbuvo čia gerokai ilgiau, nei bet kuris iš mūsų tikėjosi“, – sakė mokslininkas.
Aštuonkojo patelė ir jos kiaušinėliai vis dar tebebuvo toje pačioje vietoje 2011 – ųjų rugsėjį. 2011 m. lapkritį aštuonkojo patelė išnyko. Ant jos kiaušinėlių uolos tuomet gulėjo tik tušti kiaušinėliai.
Patelė greičiausiai žuvo tada, kai baigė savo budėjimo misiją, mano B. Robisonas. Perėjimo periodas paprastai pažymi paskutinį aštuonkojų patelės gyvenimo ketvirtį.
„Nuo to laiko, kai kiaušinėliai būna padėti, patelė turi vos vieną tikslą“, – sakė mokslininkas. Jis pridūrė, kad patelė greičiausiai nieko nevalgė 53 mėnesius. Mat dauguma aštuonkojų patelių niekuo nesimaitina kol peri, o per visus apsilankymus jūros dugne mokslininkai nė karto neužfiksavo atvejo, kad patelė nebūtų apglėbusi kiaušinių.
Mokslininkai tik kartą pastebėjo patelę besižvalgant į krabus ar krevetes – potencialų aštuonkojų maistą, – kai ši bandė juos atbaidyti nuo 150 kiaušinių. Net tyrėjų iš povandeninio laivo patelei pametėti užkandžiai buvo ignoruoti.
Tiesa, mokslininkas Kerry'is Perkinsas priduria, kad aštuonkojo patelė galėjo prie savęs turėti anksčiau atsigabento maisto arba maistinių medžiagų gauti iš nepadėtų kiaušinėlių.
„Aštuonkojo patelės yra be galo geros motinos, – kalbėjo H. Perkinsas. – Jos peri ypatingai šaltame vandenyje ir beveik nejuda, todėl jų medžiagų apykaitos norma yra gana maža. Tačiau, šiaip ar taip, nejaugi per ketverius su puse metų tam tikru metu nesinorėtų bent jau menko užkandžio?“.
Ankstesnis kiaušinėlių perėjimo laiko rekordas priklausė raudonajai krevetei. Ši juos perėjo 20 mėnesių.
