Vokiečių aviganis (vok. Deutscher Schäferhund, angl. German shepherd dog)
Kilmės šalis: Vokietija (XIX amžius) Ūgis: 55-66 cm Svoris: 30-43 kg Gyvenimo trukmė: 12-14 metų Klasifikacija pagal FCI: 1 grupė, 1 sekcija, Aviganiai (Sheepdogs)
Vokiečių aviganio išvaizda:
Kailis: tankus, gausus
Spalva: juoda su raudonai-rudais, rudais ir pilkais plėmais , taip pat būna tik juodos arba pilkos spalvos
Ausys: stačios, įstatytos
Nosies galas: juodas, didelis
Akys: tamsios
Uodega: padengta ilgu kailiu
Klubai: tvirti, raumeningi
Pilvas: įtrauktas
Letenos: nedidelės, apvalios, su plačiomis pagalvėlėmis
Vokiečių aviganio istorija:
Jeigu tikėtumėme labiausiai paplitusia versija, vokiečių aviganių veislė pradėjo savo istoriją XIII amžiaus viduryje, pietvakarių Vokietijoje. Šios žemės visada garsėjo gerai išvystyta gyvulininkyste. Ūkininkai išveisė vokiečių aviganių veislę specialiai tam, kad kontroliuotų savo avis ir kitus gyvulius. Šis šuo turėjo saugoti ne tik augalus, bet ir avis bei kitus gyvūnus nuo vilkų. Žinoma, tam, kad atliktų krūvą pareigų, vokiečių aviganiai turėjo daug svarbiu savybių - ištvermę, darbštumą, discipliną ir sveiką protą.
Pirmieji vokiečių aviganiai buvo visai nepanašūs i dabartinius šiuos veislės atstovus. Jie turėjo dideles kabančias ausis ir gauruotą ilgą kailį. Apie principingą veislės “švarumą” kalbos net nebuvo. XIX amžiuje vokiečiai pradėjo dirbti ties šia veisle, norėdami išveisti grynakraujį vokiečių aviganį. Svarbiausia vokiečių aviganio idealizacijai buvo pakeisti jo išvaizdą.
Vokiečių aviganis, kurį šiandien matome, tapo tokiu dėka genialaus vokiečių kinologo, Makso fon Štefanico, darbo. Šis mokslininkas galvojo, kad vokiečių aviganis - tai vokiečių tautos pasididžiavimas ir simbolis. Dirbdamas ties šuns išvaizda, jis taip pat orientavosi ties fiziniais ir psichologiniais šio šuns aspektais. Štefanicas sukūrė novotoriška mokymo ir dresūros sistemą. Jo dėka, šios veislės atstovai tapo puikiais tarnybiniais šunimis. Šio šuns paklusnumas ir intelektas yra tiesiog nuostabus, todėl šiuo metu šie šunys yra naudojami visų vyriausybinių agentūrų ir atlieka pačias svarbiausias ir pavojingiausias misijas.
Aviganiai tapo pačiais svarbiausiais koviniais šunimis, vykstant pirmajam ir antrajam pasauliniam karui. Juos apdovanodavo medaliais, statė paminklus, apie juos kūrė filmus.
Vokiečių aviganio charakteris:
Vokiečių aviganiai yra stiprūs, pasitikintys savimi ir ryžtingi šunys. Jie bebaimiai gynėjai ir ištikimi draugai. Kai tik aviganis pripažins jus kaip savo šeimininką, jis visada stengsis del jūsų, ir kovos už jus iki mirties, o tam ši veislė turi pakankamai jėgų ir ryžto.
Vokiečių aviganiai yra labai atsargūs su nepažįstamaisiais ir reikia šiek tiek laiko, kad jų budrumas susilpnėtų. Šis šuo visada stebi aplinką, kas, kur ir kaip vyksta, niekada nieko nepraleidžia, todėl jie yra puikūs sargybiniai.
Užmezgus gerus santykius su vokiečių aviganiu, jis taps jums puikiu draugu. Nors daugelis šią veislę sieja su šunimis tinkančiais tik apsaugai ir tarnybai, jie nežino, kad šios veislės atstovai gali tapti puikiu šeimos draugu, jeigu yra tinkamai dresuojami.
Taigi, vokiečių aviganis yra ir puikus apsaugininkas, ir nuostabus, mylintis šeimos draugas. Jie gerai sugyvena su vaikais, o taip pat su kitais naminiais gyvūnais. Šių šunų nepatariama palikti vienų ilgam laikui, jiems reikalingas pastovus bendravimas su žmogumi. Ši veislė yra labai ramaus būdo ir stabilaus temperamento. Tinkamai apmokytas vokiečių aviganis elgiasi kaip jam dera, priklausomai nuo aplinkybių.
Vokiečių aviganiai gerai tinka darbui, ir daugelį metų yra naudojami kaip tarnybiniai šunys. Jie tarnauja policijoje, padeda gelbėtojams, padeda akliesiems ir kurtiesiems, dalyvauja kariniuose veiksmuose. Jų protas ir uoslė, o taip pat noras dirbti, padeda atlikti bet kokias užduotis.
Vokiečių aviganio priežiūra:
Vokiečių aviganį pakanka šukuoti maždaug du kartus per savaitę. Jeigu reguliariai nesirūpinate aviganio kailiu, namie bus daug tamsių trumpų plaukelių, o jų pavilnė, ypatingai ant pilvo ir kaklo, susipainios. Raskite šukas, kuriuos ir gerai pašalina kailiuką, ir patinka šuniui.
Kartais ant galinių šuns kojų galima apkirpti ilga kailį, tam, kad jis nesusipainiotų.
Nederėtų dažnai maudyti vokiečių aviganio, užtenka vieno ar dviejų kartų per metus. Dėl dažno maudymo šuo gali prarasti natūralius aliejus ir kailis pasidarys ne toks blizgus. Maudant šunį, veiksminga naudoti šepetėlį, kuris padės pašalinti daugumą nereikalingo kailio.
Vokiečių aviganiai stiprūs ir sportiški šunys, jie reikalauja didelio fizinio krūvio. Didelis kiemas bėgiojimui ir kasdieniai pasivaikščiojimai padeda šuniui palaikyti tinkamą fizinę būklę. Jų intelektas reikalauja pastovaus psichologinio krūvio, todėl dresavimo šiems šunims iš tiesų reikalingas. Be to, dresavimas taip pat aprūpina šunį reikalingu fiziniu krūviu.
Vokiečių aviganio sveikata, ligos:
Nežiūrint į tai, kad vokiečių aviganiai yra stipri ir ištverminga veislė, jie gali susirgti kai kuriom iš šių ligų:
Pilvo pūtimas
Alkūnės sąnario displazija
Klubo sąnario displazija
Tarpslankstelinių diskų liga
Epilepsija
Piodermija
Panusas
Ragenos distrofija
Katarakta
Degeneracinė mielopatija
Diabetas
Kasos nepakankamumas
Alergija maistui
Išangės fistulė
Aortos stenozė
Adenokarcinoma tarpvietės srityje
Seklidžių navikai
Mažas ūgis, augimo hormonų trūkumas
Ir t.t.
Be to, vokiečių aviganiai turi aukštą polinkį į alergijas, ausų infekcijas ir piktybinius vėžinius susirgimus, pavyzdžiui, limfoma arba angiosarkomos.
· Parašė Bolik
· Rugpjūčio 05 2014 ·
0 komentarai ·
22459 Peržiūros ·
